BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kada paklusti protui, kada - intuicijai, kada…?

Šiandien labai panorau atsigerti alaus, kažkiek nuimti įtampas ruošiant vieną užsakymėlį. Nuskubėjau į parduotuvę, pasiėmiau mėsos gabaliuką, akcijinio alaus buteliuką ir jau stoviu prie kasos. Šiek tiek suirzau, kad spėjo užlįsti kiti, kol aš gaudžiausi, kuris tas akcijinis. Staiga pajutau, kad kur laikau piniginę, kišenė labai jau lengva. Čiupt už jos, o piniginės nėra… Na, susierzinimas jau – ne tas žodis. Laimė, kad parduotuvė vietinė, aš ten gerai pažįstamas, tuoj sutariu, kad prekes palieku ir dumiu piniginės: namie ją pamiršau. Kas tai? Kažkas nenori, kad alaus atsigerčiau? Ar tai tiesiog kvailas neapdairumas, kai kasdien keiti striukes, nes orai keičiasi kas valandą? Na, pasportavau, kaip pardavėja pajuokavo ir tiek. Buvo kitas atvejis, kai labai alaus norėjau, bet nepamenu kodėl nelabai galėjau… Rinkausi, rinkausi, ėmiau kažkokią blešinę, nuo įmantraiai sudėliotos piramidės ir… Kad pasipils jos žemyn, viena šovė tuoj pat, šnypčia kaip gesintuvas darban paleistas. Aš – atatupstas, kažkur įsimaišiau. Atbėga apsauginis, bando gelbėt padėtį… Žinoma, tada jokio alaus jau man nereikėjo, tik dingti iš ten kuo skubiau. Kažkas nenorėjo, kad numalšinčiau troškulį? Ar tai rankų vikrumo stoka, o gal „piramidės“ problema?

Žinau labai gerai, kad žmogus gali vadovautis protu, intuicija ir net gi ženklais. Tačiau labai gerai, kai suvoki, kada reikia pajungti protą, o kada – intuiciją? Taip pat gera būtų suprasti ar tau prieš akis ženklas įvyko: neik, nedaryk, nevažiuok, aiškiai rėkiantis. Esu gyvenime patyręs visus tris komponentus ( ačiū Dievui, kad ir proto apraiškas). Tačiau žinau, kad nelengva būna pasirinkti kam reikia paklusti. Labai gerai, kai palaipsniui, nes iš karto gal ir nebūna,vieni kitus papildo. Taip nutiko man neseniai.

Buvau nusprendęs išvažiuoti į vieną šalį, labai tolimą, kažkiek padirbėti. Reikėjo labai greitai susiruošti, davė tik keturias dienas. Mane šis pasiruošimo terminas šokiravo. Esu kariuomenėj tarnavęs, buvau ištreniruotas, bet dabar… Ne mano natūra aplamai kur nors skubėti. Bet mano draugai sakė – tik pirmyn, galime jau ir rytoj išvažiuoti. Ką gi, ėmiau ruoštis. Verčiausi per galvą, tvarkiau reikalus, nors jau pirmąją naktį, negalėdamas užmigti, pagavau save svarstantį, kaip čia man išsisukus ir išdaviku netapus… Kažkas mane stabdė, bet aš mačiau tik kelias dienas, mačiau darbą ir gražius pažadus, mačiau… Žodžiu,pasirodo, nieko nemačiau. Kai mane ėmė protinti artimieji, labai rimtai susimėčiau. Draugai nenorėjo net girdėti ir pripažinti, kad ten gali būti ne kas ir visi pažadai virsti pelenais ( garantijas mes turėjme tik žodines iš nepažįstamų žmonių). Galiausiai likus dviem dienom, ilgiau negalėdamas klausytis sesers stabdymų, susisiekiau su geru draugu, gyvenačiu svetur ir susigaudančiu situacijoje. Jis išklausęs visą mano pateiktą informąciją, pasakė taip: perki katę maiše, bet jei negaila, kad nuvažiuosi, pasivažinėsi, kelionei pinigų išleidęs, ir grįši, tai važiuok. Jis dar susisiekė su pažįstama toje šalyje, kurioje mūsų jau laukė. Ji nuodugniai išaiškino, kas mūsų laukia važiuojant tokiu klausimu ir tokiom sąlygom ir man klausimų daugiau nekilo. Vienas skambutis draugams ir aš likau, tvirtai ir neginčijamai. Jie…išvažiavo. Man pasidarė labai ramu, nuo „kaušo“ ėmė slinkti kažkokie luitai, kažkokie sunkumai. Pažvejojęs tą patį vakarą, jau visai neblogai jaučiausi. Manyje viešpatavo ramybė, tarsi ženklas, tarsi koks garantas kalbėjo man, kad elgiuosi tinkamai, bent kas liečia mane patį, nesvarbu ten pildysis pažadai ar ne.

Dar nebuvau sutikęs savo draugų, nekalbėjau, bet žinau, kad jie šiuo metu grįžta namo, nepraėjus nė savaitei po išvažiavimo.

Labai norėčiau mokėti vadovautis tiek protu, tiek intuicija, tiek ženklais, kai to reikia gyvenime, ramiai, įsiklausant, nepatiriant kažkokių sunkių išgyvenimų. O to mums juk reikia nuolatos…

Patiko (0)

Rodyk draugams



9 komentarai

  1.   silentium 2012-10-06 15:41:10

    Džiaugiuosi, kad likai ;) o vadovautis protu, intuicija ir ženklais įmanoma tik įsiklausius į juos. O įsiklausyti įmanoma tik nurimus… Pasaulyje viskas daug paprasčiau ir aiškiau, tik kad mes neturim laiko ar kantrybės įsižiūrėti ;)

  2.   inas 2012-10-07 13:44:48

    Būtent, nurimus…:). Kai nusprendžiau, nors ir likus mažai laiko, sustabdyti “judėjimą” ir pasidomėti, pasigilinti kas ir kaip, rizikavau nesuspėti visko susiruošti, bet, kaip paaiškėjo, to ir nereikėjo… :)

  3.   pietryčių vėjelis 2012-10-18 18:57:08

    Inai, panašiai ir man būna,kažkas lyg tai stabdo, sako-neik,nedaryk,bus blogai.Keista,bet aš tikiu savo intuicija,jinai dažnai mane perspėja,sulaiko,neleidžia kažko daryti.O vėliau paaiškėja, kad ji buvo teisi. Taip tave konkrečiu atveju dėl kelionės svetur sulaikė (tikiu tuo) tavoji intuicija.Džiaugiuosi,kad jos paklausei.:))

  4.   inas 2012-10-26 16:19:26

    ir, paskui suveikęs, protas…:).
    Ačiū :).

  5.   Harpija 2012-11-15 13:37:16

    Skiriu tau “blogger tag” apdovanojimą! :) Taisykles rasi mano (ir ne tik) blog’e: http://harpijosgyvenimas.blogas.lt/11-faktu-apie-harpija-323.html.

  6.   inas 2012-11-18 22:30:01

    Ačiū, Harpija :). Man tai ir malonu, ir kartu - šioks toks iššūkis, nes esu šiek tiek, o gal ir nemažai apleidęs šio blogo reikalus… Matysiu, jei išeis, sudalyvausiu…:)

  7.   Mylimoji 2012-11-21 23:26:41

    http://ziezula.blogas.lt/nominacija-11arba-blog-tag-1399.html

    Bloger tag apdovanojimas Tau :) Taisykles mano bloge :)
    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  8.   kregzdaite 2013-01-05 00:17:38

    o man atvirkščiai, kai perlipdavau intuicijas ir draudimus, dažniausiai nesigailėdavau; bet reik tikėt, kad tas pasirinkimas, kurį priėmei yra tavo ir tu pats pieši savo kelius puikūs ar sunkūs jie bebūtų…

  9.   inas 2013-01-06 15:45:45

    o man atvirkščiai, nei tau…:)

Palikti komentarą