BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Man patinka dangus…

Pastebėjau ar supratau, o gal tiesiog taip buvo nuo pradžių, kad man dangus yra kažkas ypatingo. Kas dieną ne vieną kartą pažvelgiu į jį ir regiu vis kitokį. Ir nors matau dangų jau daug metų, matau kas dieną, niekuomet jis man dar nepabodo, akys lig šiol jo vis dar neprisisotino.
Dangus savyje turi neaprėpiamos įvairovės ir nuolatinio kintamumo. Jis gali būti ramus arba audringas, slegiantis arba raminantis, niūrus ar labai spalvingas, šaltas, netgi ledinis arba labai karštas, tarsi žarijų būtų papylusi angelo ranka. Gali būti iki skausmo nykus, net gi bukai geliantis arba turtingas savo istorijomis, spalvų gamomis, debesis įgalinęs visa tai atverti. Pamenu kažkada mano virtuvės langas buvo į vakarus. Ir kada tik panorėdavau, parimęs ant palangės galėdavau stebėti besileidžiančią horizonte saulę ir jos spindulių įvairiai dažomą dangų. Vėliau, kai jau neturėjau šios prabangos, stebėdavau vakaro vaizdus grįžinėdamas iš žvejybos. Neskubėdavau eiti namo per vėstančias pievas, visuomet ganydavau akis tamsėjančiuose horizontuose ir dūsaudavau, kad negaliu užfiksuoti viso to, ką regėdavau.
Gal prieš metus, kartą stebėdamas vakaro rausvėjančius ir geltonuojančius debesis, supratau, kad labai norėčiau piešti, tapyti dangų, tą grožį, už kurį didesnio, tobulesnio ir didingesnio vis nesugebu atrasti. Audžiau šią mintį savyje, bet taip ir neišdrįsau. Pagalvojau, kad dar per mažas esu žmogus, o gal ir pakankamai netalentingas, kad teptuku sugebėčiau perteikti dangų drobėje, nesumenkindamas jo didybės, grožio ir taurumo. Esu regėjęs net gi degantį kryžių dangaus skliaute, po vienos audros, ypatingai prasiskiriant debesims, kad tarp jų švietė kryžiaus formos šviesa. Ir tikrai niekuomet nestatyčiau jokios šventyklos toje vietoje. Ne todėl, kad negalėčiau, bet todėl, kad joks žemiškas grožis, ypatingai žmogaus sukurtas, neprilygs ir mažyčiam potėpiui dangaus skliaute. Dabar kalbu apie jį ir suvokiu, kad ir šimto žodžių man nepakanka išsakyti visko, ką jaučiu jam, kokį matau… Suprantu ir tai, kad taip ir neiškalbėsiu visko net gi dabar, kai toks pilnas esu minčių, žodžių apie jį kalbėti. Suvokiu šiandien tai, kad apie dangų kalbėti nereikia, reikia žiūrėti į jį…
Šiuo metu jau pagaliau turiu aparatėlį daug maž sugebantį užfiksuoti tai, ką akis regi ne tik žemėje, bet ir danguje. Prieš kelias dienas, kai papūtė šaltas vėjas, lietaus sūkurius atnešęs, žvejojau, šlapau ir sušalau. Tačiau jau kildamas namo pažvelgiau į dangų ir sustingau. Pamiršau šaltį ir puoliau drebančiais nuo vėsos pirštais įamžinti šį turtingą rugpjūčio dangų.

Patiko (3)

Rodyk draugams



4 komentarai

  1.   manoVardasAfganistanas 2013-08-17 10:10:15

    odė dangui

  2.   inas 2013-08-19 20:02:28

    Norėčiau kada parašyti odę, kad ir dangui…:)

  3.   brigitelle 2013-10-28 15:48:32

    Geras žvejybos laimikis!! Kur kas įspūdingesnis nei kokia lydekaitė..:) Gera tave vėl skaityti;) (akmuo TIK į mano daržą:) )

  4.   inas 2013-10-28 18:44:13

    Atsigaunu, kai seniai matytus veidus išvystu ir žodelį išgirstu. Ačiū, kad užsukai…:)

Palikti komentarą