BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Man pavasarinės nuotaikos šiandien niekas netemdo…

Nuostabus oras šiandien už lango. Taip ir traukia palikti pritroškusius kambarius ir pasinešti kur nors į gryno, švaraus oro platybes. Kadangi aš dar nesu pribrendęs prie tokio pasibuvimo gamtoje, kai vien tik sėdi ir žiūri į tirpstantį sniegą ar besprogstantį pumpurą, o gal tiesiog į tradicišką tašką - besileidžiančią saulę, tai sugalvočiau sau veiklos. Ji būtų labai paprasta ir, beje, tradicinė man. Išsigręžčiau ant ežero ledo keletą ekečių, laukčiau žuvelių ir lepinčiau save, besimėgaudamas saulės šiluma. Tokiu būdu žiemos metu esu ir veidą gerokai įdegęs. Kiti ir nesuprasdavo, kaip aš taip greitai, vienos dienos bėgyje kur nors “egipte” pabuvojau…
Deja negaliu dar pasidžiaugti pavasarėjančiu oru kur nors už miesto ( mieste, nelabai įdomu). Dar vis krenkščiu kaip koks senis, vis dar peršalimų liga iš manęs išeidinėja, niekaip su manim išsiskirti nenori.
Tačiau nuotaika dėl to nėra prasta. Šiandien, pagaliau po ilgų išsiskyrimų, grįžta mano draugai. Jie jau turėjo šiuo metu kirsti Lietuvos sieną, nors į mano žinutę, kurią nesusilaikęs parašiau, vis dar neatsako. Laukiu jų stipriai, net gi nekantraudamas, kiek gi galiu vaikščioti vienas kaip katinas… Be to mes jau planų įvairių prisiplanavom: ir rimtiems reikalams, ir poilsiui. Šiandien kaip tik prisiminiau, kaip mes beveik prieš metus į žygį išvažiavom. Pasislėpėm nuo civilizacijos, atradę laukinės gamtos kampelį, kur net mobilaus ryšio negaudo, kur žmonės nevaikšto, o tik žvėrys. Ir palapinę ant žvėrių tako pasistatėme, nes patogesnės vietos neradome. Ir buvom ten tris dienas ramiai, be skubėjimo, be muzikų ir internetų, vien tik vėjo klausėmės, o rytais mus eskadronai paukštelių žadindavo savo čiulbėjimu. Atsibudęs pirmasis ryte, kavos ant laužo ugnies užverda. Kiti du užuodžia aromatą ir taip pat lenda iš palapinės… Ir sutarėm visi trys, iš pusės žodžio vieni kitus suprasdami, dėl įvairiausių mūsų klausimų tas tris dienas… O paskutiniu metu, laiškus vieni kitiems rašydami, prisiminėm tą puikų ir sunkiai nusakomą, trijų vaikinų “sulaukėjimą”. Nostalgijos kumščiais smakrus ramstėme ir pagaliau nusprendėme  pakartoti nors kažką panašaus. Kadangi jie vis tik kerta tą sieną, tai aišku, kad ne už kalnų mūsų naujieji žygiai…
Smagu, kad jie grįžta šiandien, kai saulė šviečia jau pavasarinė ir šildanti stipriai, jų namus apšviečianti. Juk jie dar labiau laukiami pasijaus.

nuotraukose: 1. Virš palapinės tempėme plėvelę, todėl lauke galėjome sėdėti ir per lietų.

2. Vienas iš draugų žinojo armėnišką receptą šašlykams, o kai juos kepėme užmautus ant ievų šakelių…mmmm…

Patiko (6)

Rodyk draugams



6 komentarai

  1.   Bernadeta 2013-02-27 17:23:01

    Pas mus nuo stogų irgi pavasariu laša! O kaip užsimaniau lauke kepto šašlyko su raudonu vynu:)

  2.   inas 2013-02-27 18:39:24

    Taip pasakei, kad ir man seilė ištįso…:)))

  3.   Apple5 2013-03-01 15:10:25

    Baltai pavydžiu tokių draugų. Nėra geriau, kaip turėti žmones suprantančius iš pusės žodžio. Kažkada ir pas mane buvo vienas kitas toks. Bet natūraliai nutolom. O tokiais draugais gali būti tik vaikinai, kažkodėl taip manau, nes draugės tokios geros taip ir neturėjau. Gerų jums būsimų žygių :))

  4.   inas 2013-03-01 19:53:24

    Na, ne visuose reikaluose mums užtenka pusės žodžio, būna ir diskusijų. :) Dėkui už palinkėjimą. Nežinau dar ar sutiksiu su vienu jų numatytu žygiu, bet jie jau kitą savaitę nori brautis su nakvynėm į miškus…:)) Man tai dar kažkaip sunku įsivaizduoti palapinę ant sniego.:)))

  5.   bohema 2013-03-02 18:17:29

    O tu, inai, nesigąsdink taip sniego. Jis tirpsta greičiau nei matai :)

  6.   inas 2013-03-02 19:43:23

    Geras padrąsinimas, ačiū. :) Drąsinuosi ir pats. Va ten nuotraukoje matosi plėvelė. Palikome ją slėptuvėje gražiai sulankstę su kitais daiktais. Tai jei sniegas dar neištirps, susisuksiu kaip koks vyniotinis į ją ir garuosiu sau prie laužo, nosies galą iškišęs…:)))

Palikti komentarą