BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

'Knyga'

Kada iš tiesų aušta rytas?

Jei manęs paklaustų, kaip apibūdinčiau save, tai kartais pasakyčiau, kad esu „etapų žmogus“. Tai reiškia, kad mano gyvenime nuolatos kartojasi tam tikri etapai. Sakykim, kad ir pomėgiai laisvalaikiu. Turiu daug jų ir vienu metu nesugebu visko aprėpti ar norėti, todėl būna, kai tik žvejoju, po to gal žiūriu vien tik filmus ir t.t. Yra ir kiti momentai… Mėgstu daugelį dalykų lyginti su gamta, nes šiek tiek ją pažįstu, būnu joje nemažai ir be jos savęs neįsivaizduoju. Jei lyginčiau save, tai nebūčiau nei atogražų miškai, nei afrikos džiunglės, nebūčiau ir Saharos dykuma (bent taip viliuosi)… Greičiau panašėčiau į Šiaurės klimatą ir gamtą… Ten didžiąją laiko dalį viešpatauja žiema, šaltis, atšiaurus klimatas. Tačiau būna ir kitaip… Vis tik nutinka kitaip… Ir kai vėlyvą pavasarį žemė ima puoštis nepaprastu grožiu, žiedais, žaluma,nors tai trunka neilgai, to nepalyginsi su jokiu žemės lopinėliu. Kita vertus, netgi spengiant dideliems šalčiams tik ten galima pamatyti dangų, kokio niekur kitur neregėsime: nuostabios pašvaistės, ugnis deganti dangaus skliaute.

Kalbant toliau apie šiaurę… Pagalvosite, vasaros pradžia, o jis apie speigus porina… Galvoju, gal kaip tik todėl, kad šiek tiek turiu „šiaurės kraujo“ labai pamėgau vieną rašytoją ir beveik metus skaičiau vien jo kūrybą. Tai Džekas Londonas, nepaprastai gabus ir jautrus žmogus, apdovanotas tokiu talentu, sugebėjęs tiek dirbti ir lavinti šią dovaną, kad nebaigęs jokio aukštojo mokslo, pranoko daugelį, daugelį rašytojų… Bet ne tame esmė. Jis nuostabiai aprašė šiaurės gamtą ir nuotykius Aliaskoje, ypatigai tarp aukso ieškotojų, daugelį istorijų girdėjęs iš pirmų lūpų, kai ten pats bandė ieškoti aukso… Įdomu tai, kad beveik visi jo sukurti pesonažai atspindi jį patį, patyrusį ne ką prastesnius nuotykius. Jis spėjo pabūti ir piratu, ir juodadarbiu, ir valkata, ir aukso ieškotoju, taip pat drąsiu jūreiviu, bei nepralenkiamu reporteriu karščiausiose pasaulio įvykių vietose. Įdomu ir tai, kad jis apsimetęs valkata, benamiu sugebėjo prasibrauti įpatį juodžiausią Londono lūšnyną, patį pragarą, įgyti pasitikėjimą vietinių žmonių ir pamatyti, bei aprašyti tą tuometinės visuomenės gėdą. Džekas buvo drąsus žmogus, labai draugiškas, mylintis žmones, atiduodantis kitiems savo tiek materialinius, tiek dvasinius turtus be gailesčio… Gal todėl, kad jis pats gyveno ir gyvenimą sudėjo į savo kūrybą, jo kūriniai yra tokie gyvi ir jaudinantys. Todėl man ir dabar, nors jau ne aštuoniolika metų, patinka skaityti jo knygas ir to visai nesigėdžiu.

Šį kartą noriu pristatyti vieną jo knygą. Ji pavadinta „Rytas aušta“. Tai pagrindinio personažo vardas, duotas jam todėl, kad vos prabudęs, jis sušukdavo „rytas aušta“ ir pradėdavo gyventi, dažną kartą  karto šokdamas į, šunimis pakinkytas roges, ar tai tiesiai iš lovos ar tiesiai iš smuklės, joje prasilinksminęs, visą naktį ( be smuklių šiaurėje tuo metu nebuvo jokių pramogų). Tai tikras šiaurės vyras, užaugęs ten, išmokęs grumtis su nuožmiais gamtos pokštais, nepralenkiamas bet kokiose varžybose, lenktynėse, darbuose ir ieškojimuose. Jis, kaip ir kiti personažai – aukso ieškotojas. Tačiau kartą gimsta jam idėja, kaip be didelio vargo susikrauti nemažą kapitalą. Jis pradeda įgyvendinti savo sumanymą  ir jam sekasi. Tačiau prasideda netikėti posūkiai, baigiasi iki tol aprašomi nuostabūs „šiauriniai“ nuotykiai. Jis nusprendžia, būdamas jau Šiaurės milijonieriumi, užkariauti pasaulį… Tai visaikitas gyvenimas ir jis ne iš karto suvokia, tarp kokių žmonių papuola, kuriems nesilaikyti duoto žodžio, apgauti ir apiplėšti varžovą ( stambūs, stambių turtuolių žaidimai) tai lyg nusišnypšti nosį… Šiaurėje, kur jis užaugo, gyveno ir praturtėjo, nieko panašaus nevyksta ( tai mane labai nustebino, nes apie aukso ieškotojus buvau visai kitokios nuomonės, matomai iš vesternų susidariusios). Tačiau Rytas paima reikalus į savo rankas ir ima „valdyti padėtį“ ( kaip sako vienas mano draugas), o aplink jį krenta kiti finansinio pasaulio „rykliai“. Jis tampa kietu, žiauriu žmogumi, tikru monstru…

Tačiau, Londonas suveda jį su mergina, kurios kerai, žavesys, kartu paprastumas ir tyrumas ima jaudinti Ryto širdį. Ši švelni būtybė,labai atsargus ir protingas žmogus, bijo jo monstriško kiauto. Jai neįdomūs nei jo dideli turtai, nei aukšta padėtis visuomenėje. Ir jis pastatomas prieš pasirinkimą…

Šią knygą prarijau prieš metus per keletą vakarų ilsėdamasis po darbo. Pradžioje žavėjausi šiaure, šiuo tikru, vyrišku personažu, jopatirtais nuotykiais ir meile gamtai. Po to pamačiau kaip puikiai iki smulkmenų atskleidžiami praturtėjimo principai. Tačiau Džekas Londonas yra puikus plunksnos meistras, vedlys, vadovas ir mokytojas, kuris parodęs tariamą grožį, iškėlęs jį į padanges, staiga be gailesčio sudaužo visa tai, sviesdamas į pačią bedugnę, ir atveria akis tikroms vertybėms. Todėl nejučiom susimąstai: kada iš tiesų aušta rytas?

Rekomenduoju šią nestorą knygelę tiems, kurie esate tiek nuotykių, tiek meilės istorijų mėgėjai. O meilė, tiek šioje, tiek kitose jo knygose apdainuojama labai subtiliai, nepaprastai tyrai ir kartu vyriškai.

Gero skaitymo tiems, kas susidomėjote.

nuotraukos iš Google

Rodyk draugams

Ch.Bukowski. Ar gali būti kas gero…?

Kažkada(nors ir ne taip seniai) pirmą kartą išgirdau,kad yra toks rašytojas Bukowski (Charles Bukowski), labai jau šiandien populiarus ir daugumos mėgiamas,be to gana skandalinga asmenybė. Šiaip man patinka skandalingi genijai,gal kad pats nemoku tų skandalų prisidaryti…Galite mane sugėdyti,kad tik neseniai išgirdau tokį rašytoją,be to ne iš karto puoliau jį skaityti,tačiau man tas pats ką pagalvosite,nes esu toks keistuolis,kuris labai jau nepuola į glėbį kiekvienai naujovei ar populiarumo susilaukusiam dalykėliui. Labiau esu linkęs į originalumą,dažnai mėgstu tai,ko nemėgsta dauguma,tačiau šį kartą…

Ilgai sukau galvą kas tas Bukowski,ką rašo,kaip…?Pamiršdavau jį,paskui vėl prisimindavau. Galiausiai kai perskaičiau \” Arbūzų Cukruje\”( parašė - Richardas Brautiganas,kita skandalingoji asmenybė), gale knygos vėl buvo pristatytas Bukowski… Na sakau sau reikės bandyti jį gauti, nes jai tokioj knygoj,kaip \”Arbūzų…\” pristatoma,tai kažkas į tą temą…Neseniai knygyne,visai neplanuotai,pasiteiravau apie šį autorių,man parodė ir įnikau studijuoti,tiksliau žiūrinėti…Pirmas įspūdis - žiauru,amoralu,bjauru…Bandžiau visaip suprasti kaip kažkam( be to gana išprususiems) jis patikti gali?? Prieš kelias dienas turėjau pasikeisti bibliotekoj knygas,tvirtai nusprendęs nebuvau,bet visgi ieškojau ir radau… Bukowski.Paėmiau dvi.Pirmą pradėjau \”Paštas\”(nes maža apimtis ir t.t.). Skaičiau ir vis klausiau savęs,kuo jis,šis nepraustaburnis,prasigėręs rašytojas gali žavėti? Skaičiau toliau ir vis klausiau savęs,kodėl jis toks populiarus…? Skaičiau ir man ėmė patikti lengvas jo stilius,galiausiai - tiesmukiški jo aprašymai gyvenimo tokio,koks jis iš tiesų ir yra.Skaičiau toliau,nepamenu nuo kada,jau neklausiau savęs :kuo jis kitiems patinka? Skaičiau ir žavėjausi,ir dabar tebesižaviu,nes dar vis skaitau….
Kas iš tiesų žavi mane jo kūryboje (apie kitų žavesį tyliu,ne vis dar nežinau…)? Tai - paprastumas,lengvumas,sugebėjimas vienu sakiniu nupasakoti daug (viso to nemoku aš ir dabar ypatingai,skaitydamas Bukowski, graužiuosi dėl to…). Tačiau man didelį įspūdį daro  labiausiai tai,kad per tas kasdienes monotoniškas,rutinines situacijas,jo herojus tarsi pasako,o kartais ir iš ties savitai pafilosofuoja apie skaudžias,bet aktualias tiesas šios dienos žmogui. Žmogui,kuris užsisukęs savo paties ir kitų išaukštintuose,padoriuose,visuomenei priimtinuose, tačiau kasdienybės įkinkytuose rūpesčiuose ir siekiuose,neturintis kada net pagalvoti, kad galima būtų  gyventi kitaip,ne taip kaip visa ta minia ,pasirodo bėganti į niekur…

Patiko ir tai,kad eilinį kartą įsitikinau ta paprasta tiesa : neblogu filosofu, psichologu gali būti paprastas,eilinis žmogus,netgi PAŠTININKAS, tereikia tik gerokai pasimurkdyti gyvenimo upėje. Tai ką jau tuomet kalbėti apie rašytoją, nors ir prasigėrusį…

P.S. Prisipažinsiu jums tyliai,sekanti mano knyga,kurią skaitysiu, jau guli ant stalo,ją parašė… Bukowski.

Rodyk draugams