BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vis ieškau ir ieškau tos vienintelės…

Vis ieškau ir ieškau… Bandau vis kitokias, įvairias, laukdamas tos, kokios neturėtų niekas. Tos vienintelės, kuri būtų skirta tik man vienam ir atsiduodama nekilnotų reikšmingai antakių, nepurkštautų, neužduotų nereikalingų klausimų. Egoistiška? Nemanau, juk taip būna kai susitinka pagaliau tie, kurie vaikšto po šią žemę , kad surastų vienas kitą. Nors, kita vertus tebūnie tai išmislas, fantazija ar ištrauka iš turkiško serialo. Tačiau vis tiek ieškau jos, vienintelės, kurią suradęs nugyvenčiau su ja visą likusį gyvenimą. Jos vardas - išraiška, piešimo ar tapybos (ne, ne, tai ne moteris…) Noriu tokios, kurią turėčiau tik aš. Tačiau ir tokios, kurią pamatę kiti neliktų abejingi.
Pastebiu, kad kuo labiau stengiuosi šiuose ieškojimuose, tuo labiau artėju link savęs, nors ir labai norėdavosi nutolti, pabėgti, nedaryti darbo taip, kaip sugebu…
Štai trys darbeliai pastele. Taip, tai vis dar muzikantai. Vienas atliktas tik pastele. Kitas jau pridėjus tušą. Abu atlikti ant vyniojamo popieriaus, kurio dar ne taip seniai nepavykdavo įvaldyti. Trečias taip pat su pastele, bet beveik vienspalvis, o popierius jau grublėtesnis ir taip pat neskirtas pastelei.
Va taip ir blaškausi beieškodamas…

Patiko (13)

Rodyk draugams



25 komentarai

  1.   mazaspasaulis 2013-12-15 15:14:09

    labai gražu. o pats procesas ir yra svarbiausias dalykas. :)

  2.   Nėja 2013-12-15 15:32:44

    Mano mielas menininke, jei ieškosi, tikiu, kad surasi tą vienintelę, kurios niekas nebuvo regėjęs šiame pasaulyje plačiausiam. :}

    Tuo labiau, kad aš irgi ieškau, ieškau ir ieškau, bet ne piešimo išraiškos, o rašymo stiliaus, bet vis surasti negaliu. Tačiau nepasiduodu, stojosi ir ieškau toliau su viltimi, kad rasiu tai, ko ieškau…

  3.   inas 2013-12-15 19:35:04

    mazaspasaulis, taip, pats kūrybos procesas yra kažkas tokio, kur susiduri su džiaugsmu arba nusivylimu, su atradimais, okartais ir vilties praradimais. Būna,kad ir išplauki kažkur, iš kur sugrįžti nelabai norisi…
    Tik va tas rezultatas…, norisi kartais jo. :)

  4.   inas 2013-12-15 20:00:12

    Taip, Nėja, ši tiesa teisinga: ieškokite ir rasite…
    Tad mudviem daugiau nieko nebelieka, kaip tik tęsti paieškas, nes ko ieškome, jau žinome. :)

  5.   mazaspasaulis 2013-12-15 20:06:05

    žinoma norisi :) bet niekas nežada, jog rezultatas bus toks kokio norisi :)

  6.   mazaspasaulis 2013-12-15 20:09:51

    inai, o Tu nemanai, jog žmogui iš esmės nereikia nieko ieškoti, nes visko ko reikia žmogui duoda tam tikru momentu pats gyvenimas? tuomet kam dar kažko paplidomu apsikrauti?

  7.   inas 2013-12-15 22:00:05

    Daug minčių manyje kilo, kai perskaičiau tavo žodžius. Neskubėjau atsakyti, be to trumpai gal ir neišeitų… Pasakysiu tik tiek, kad mazopasaulio pasaulėžiūra nėra maža ir gyvenimiška samprata pakankamai gili…:)

  8.   mazaspasaulis 2013-12-15 22:34:31

    ačiū už įvertinmą ir pastebėjimą, na malonu malonu :) ačiū. tačiau kodėl gi Tu sprendi apie mano gyvenimišką sampratą? klausimus uždaviau išvedant iš savo požiūrio. nebent požiūris tolygus sampratai, tuomet jeigu teisingai supratu -priimu. dėkui :)

  9.   Nėja 2013-12-15 22:51:49

    Pardon - Inai ir Mažasis pasauli - už mano įsikišimą į šią diskusiją, bet kitaip man neišeina, nes norisi kažkaip atsakyti į Mažojo Pasaulio klausimą. Net jei jis buvo retorinis ir skirtas ne man. :}

    Tas tiesa, jog žmogus, kai gimsta, dažniausiai gauna pagrindinius gebėjimus išgyventi: kvėpavimą, klausą, regą, virškinimą ir t.t. Taip pat mums pradines ideologijas, pasaulėžiūrą įskiepija tėvai ir didžioji visuomenės dalis. Tačiau, ar to užtenka žmogui save realizuoti? Nemanau, nes tai būtų tik kopijavimas to, ką tau bruka kiti. O tai tolygu roboto egzistavimui ir kopijavimui. Būtent tam ir bandome, klystame, taisomės, ieškome, kad savo gebėjimų ratą praplėstume, geriau pažintume save, o patys tobulėtume, užuot stovėję vietoj.

    Tai tik mano asmeninis požiūris. Galiu ir klysti dar ir kaip, bet aš taip manau. :}

  10.   Nėja 2013-12-15 23:12:08

    Kitaip tariant, jei mums gyvenimas duoda griaučius, mūsų tikslas yra juos užpildyti, aprengti, išpuošti ir rasti kiek įmanoma daugiau būdų juos deformuoti ir keisti tol, kol suprasime, kad atradome tai, ko ieškojome. Dažnai svarbiau net ne tai, ko ieškome, o pats ieškojimo procesas, nes tada atrandame dar daugiau to, ko nesitikėjome atrasti. Ir jei nori gyventi vien tik vedamas įsitikinimo, kad, aij, kam čia vargintis, gyvenimas ir taip viską duos, kai reikės, tai taip ir liksi su tais pradiniais duotais griaučiais.

    Atsiprašau. Man kažkaip užsinorėjo ir pavyzdį pridėti..

  11.   mazaspasaulis 2013-12-15 23:12:42

    Klausimas buvo skirtas ir Tau Nėja :) gal nesupyks inas, jog naudojames Jo blog’ų diskusijai :) aš nekalbėjau apie savirelizaciją. aš nekalbėjau ir apie kopijavimą. ką Tu vadini kopijavimu? juk identiškai neįmanoma nukopijuoti bet kokiu atveju. galime paiimti tarkim šabloną, modelį… į ji įkišti, sudėti savo individualybę ir gaunasi unikalumas santykių, dalykų, projektų ir t.t. tas pats kaip su žmonemis. mes visi gi baziniu suvokimu vienodi, bet atsinešeme į pasaulį savo individualų charakterį(jo užuomazgą) - polinkius, kas suformuoja mūsų patirtį, o iš to seką vertybes, požiūrį - individualybę su savias niuansais, bet tuo pačiu mes ir liekame žmogumi tarp žmonių. jeigu įdomu Nėja gali paskaityti mano bloga - “…susapnuotas gyvenimas…” ten apie tai rašau. o tobulėti, tai pats gyvenimas atneša naujus iššukius, kai man atneša aš ir kovoju su jais, bet specialiai vengiu prisidaryti “problemų”.

  12.   mazaspasaulis 2013-12-15 23:23:04

    iš dalies Nėja Tu teisi, tik paradoksas tame, kad iš didelio ieškojimo gyvenime daug ir prarandame… na ir čia kelias, požiūris, nedrįsčiau vertinti jo teisingumo, nes čia asmeninis kiekvieno pasirinkimas. :)

  13.   Nėja 2013-12-16 00:08:16

    Na, tikėkimės Ino gailestingumo… xD. Beje, man būtų šaunu, jei man ir visą adresiuką duotum, pabandysiu pati pasiieškoti. Man šiai temai reikia daugiau pamąstyti.

    Aš nesakau, kad esi visiškai neteisi. Iš dalies esi teisi, kad gyvenimas, kitaip tariant, likimas mus veikia. Kad esame visi individualūs savaip ir kad beveik neįmanoma nukopijuoti identiškai nieko. Jog mes visi esame individualybės, sutalpintos į šablonus (šiuo atveju, žmogaus kūną) ir dėl to atsiranda unikalus asmuo. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienam ta individualybė iš pat pradžių būna kaip maža sėkla, laukianti, kol ji sudygs ir prasiskleis. Jei niekada ji neieškos, nebandys atrasti savęs, ji taip savęs ir nesuras ir liks dūlėti tame tuščiame šablone. Tokiu atveju vanduo ir dirva yra paieškos. Paieškų metu mes įgyjame informacijos, kuri vėliau virsta patirtimi. Tiesa, kad kiekvienas iš mūsų individualiai atsirenka informaciją ir susikuria savo išvadas, tačiau be informacijos nebus nieko, nes paprasčiausiai nebus iš ko rinktis ir formuoti. Tiksliau atsisakydami paieškų mes prarandame pagrindinį informacijos šaltinį ir pasitenkiname tik ribota informacija skelbiama kitų. Todėl dėl informacijos ribotumo neišvengiamai esame priversti mažiau ar daug su vienais ar kitais nukrypimais kopijuoti. Pavyzdžiui, gimsta labai talentingas vaikas muzikai molio darbininkų šeimoje. Jokių instrumentų ten nėra, o tėvai nuo pat mažens mažajam kala, kad muzika - nesąmonė, o pragyvensi tik gamindamas molio dirbinius. Vaikas nustoja ieškoti, patiki, kad gal tikrai jo tik tokia dalia. Jis pramoksta pakenčiamai įdirbti molį ir taip gyventi su savo neatskleistu savitumu, pradėdamas linguoti, kai tik kur nors išgirsta ūbaujant pelėdas ar besiklausant muzikos iš radijos. Jam liūdna, pilka, bet jis vis tiek taip gyvena, nes kito kelio nemato. Jei tik jis būtų ieškojęs ir būtų pabandęs sugroti, tai gal tada jis būtų virtęs ne eiliniu, nusivylusio viskuo molio formuotoju, bet laimingu muzikantu, kerinčiu minias žmonių.

    Prie ko čia savirelizacija? O tai, kad tik save realizavęs žmogus gali būti laimingas. Tik atradęs savo laimę asmuo gali sakyti, jog turi gyvenimą. Žmogus, kuris yra nelaimingas, pilnas abejonių ir paskendęs rutinoje, tik egzistuoja. Tu sakei apie gyvenimą, o ne egzistavimą, todėl iškart išryškinau savirelizaciją.

    Na, bet vis tiek norėčiau tavo blog’ą paskaityti. Kaip minėjo Inas, tavo mąstymas ne eilinis ir tai tiesiog nuostabu sutikti tave. Rodos, turėsiu galimybės kažką pasimokyti naujo :}

  14.   mazaspasaulis 2013-12-16 10:33:05

    manau, jeigu žmogus talentingas iš esmės, tai jis bus talentingas molininkas, puodžius ar muzikas. o nuo to, jog gyvenime gauname ne tortą kaip mums norėtusi, o tarkim pyragą, tai čia gal būt žmogui duota pamoka - suvaržyti savo egocentrizmą ir džiaugtis tuom kas esi ir apskrytai gyvenimu, nes gal būt iš vienos pusės žmogus nesugebėtų būti garsiu muziku ir išlikti doru žmogumi, o va būdamas geru puodžiumi jis gali ir išlikti žmogumi ir būti geras veiklos specialistas. Tiesiog tai ką Tu parašei dėl nepasitenkinimo, tai čia elementarus ambicijų troškimas. ambicojos gerai, jos skatina veikti, kurti ir t.t. tačiau tos ambicijos turi būti adekvačiai pasvertos, nes kitu atveju, tai beprotistė. bet čia irgi kas vienam beprotistė, tas kitam realybė. todėl ir nevertinu koks požiūris teisingas, koks ne. aš tegaliu pasakyti, kas tinka man, o ką atmetu ir tuom atsirenku, taip savotiškai tobulėdama gal :D p.s. http://mazulytispasaulis.blogas.lt/asmenybes-tipai-pagal-junga-252.html

  15.   inas 2013-12-16 16:42:09

    Woooow…:)
    Čia man reikėtų atsiprašinėti, kad įjungiau tinginio pozą prieš tv, o po to ramiai miegojau, kai čia buvo taip smagu ir net gi karštoka. Jūs tik kalbėkit, nes kalbate labai protingai. Ir kas smagiausia, besilaikant savos nuomonės, labai aiškiai jaučiama pagarba kitam asmeniui. Kai aptinku tokius dalykus internete, tuomet keliu abi rankas, kad internetas - geras dalykas ir reikalingas.
    Tuoj pabaigsiu savo pietus ir gal dar ką nors pasakysiu…:)

  16.   inas 2013-12-16 18:26:52

    Skaitau ir suprantu Nėją, nes mes vis tik galime būti šiandien priskiriami prie “ieškotojų”. Suprantu labai neblogai ir mazaspasaulis, nes jau pirmuosiuose komentaruose įtariau esančias užuominas to, kas buvo detalizuojama vėliau. Jeigu teisingai suvokiau, kalbama apie vidinę ramybę, pasitenkinimą savimi tokiu, koks esi, susitaikymą su savimi. Manau, kad tai yra didelis gėris, gal vienas iš pagrindinių, taip reikalingų žmogui.
    Ieškojimas, manau, taip pat ne blogis. Tik čia yra svarbu ieškančiam užduoti sau klausimą: kodėl aš ieškau, dėl ko siekiu vieno ar kito dalyko? Kalbu apie motyvaciją, kuri yra giliai mumyse, tarsi varikliukas, kuris veiks nepriklausomai nuo aplinkybių, sėkmių ar nesėkmių. Tie išoriniai veiksniai gali įtakoti, pristabdydami ar paskatindami. Tačiau “varikliukas” vis tiek praraus, pralauš bet kokius ledus, net jeigu jie ir dešimtmečius šaldys jį, ir ieškotojas toliau veršis į priekį.
    Koks motyvas mane varo į priekį? Tai būtų pirmas klausimas sau, į kurį iš karto gal ir neatsakysime, nes, kad surasti teisingą atsakymą, gali tekti panerti į save labai giliai arba - ne.
    Ar teisinga ši motyvacija, šis pamatas, ant kurio aš statysiu? Nes jeigu pamatas prastas, gali būti pati šauniausia statyba, bet vieną dieną statinys grius… Bus bum… ir labai skaudės… Yra įvairūs moralės standartai. Kai kam savęs išaukštinimas( kaip pavyzdys) yra gėris, kai kam - blogis…
    Kaip atsisakyti neteisingos motyvacijos? Čia vėl reikėtų kapstytis giliau, gal net gi lįsti į labai ankstyvą vaikystę, kur prasideda asmenybės formavimasis. Tai jau skaudoka tema… Gavus tam tikrą pažinimą, galima ne juokais supykti ant artimųjų, kurie buvo šalia kai augome, brendome ir mus įtakojo. Todėl čia atidenginėti jau reikia labai atsargiai, gerai tam pasiruošus, ar net gi tik tuomet, kai padeda specialistai…
    Gal sakau man užteks, nes dar iki Adomo ir Ievos nukeliausiu…:))
    Taip, kad jūs normaliai palietėt šią temą, apie ką vėl mąsto mano užrūdiję smegenys. O įdomiausia man tai, kad tą įrašiuką įkėliau tik šiaip sau, daug negalvodamas, bet… ir nemeluodamas, tačiau net mažiausiai nepagalvodamas, kad užvirs tokia nuostabi diskusija. :)

  17.   mazaspasaulis 2013-12-16 19:26:02

    o vat inas paemė ir padarė visos diskusijos apibendrinimą :) taip inai Tu gyliai kapstai, tik atsakant apibendrintai į Tavo mąstymo kryptį, tai suradus asmeninę tiesą pykti ant nieko nereikia sąmoningai, juk mes visi žmonės esam, todėl ir klaidas darom, gėriau atleisti, nes ir mums atleis. nei vienas neesame vissiškai tobulas, bent man tai labai dar toli iki tobulumo :) dabar aš tik stadijoje grįžimas į esmę ir vertybių perkainojimas, bet čia gal kiekvienas pasiekias pabaiga grįžta į pradžią…

  18.   inas 2013-12-16 20:16:06

    Tavo stadija gera…sėkmės sudėliojant prioritetus :) Beje, smagu, kad įkėlei savo blogo koordinates, nes vakar ieškojau ir neradau. Užmečiau akį ir supratau, kad radus laiko reikės ten rimčiau paskaitinėti.:)

  19.   mazaspasaulis 2013-12-16 20:22:05

    ačiū :)

  20.   Nėja 2013-12-16 23:52:39

    Gerai. Jau atsigavau nuo įtemptų mokslų, metas man ir vėl grįžti :}

    Pritariu Inui, kad kiekvienam savaip ir pats asmuo turi savęs paklausti, kada sustoti ieškoti. Graži, bet labai svarbi smulkmena, kurios nei aš, nei mažasis pasaulis nebuvom paminėję :}

    Tik norėčiau patikslinti dėl blogio ir gėrio sampratos. Man absoliučiai viskas yra gėris šiame pasaulyje tol, kol tai nekenkia tau ir kitiems. Kas jau kenkia tau ir aplinkiniams - blogis. Visa kita yra gėris, įvairių formų, spalvų, apraiškų, bet gėris ir jo formų su laiku tik daugės, nes žmonės vis protingėja ir nebijo atrasti savęs.

    Dar dėl atlaidumo norėčiau patikslinti. Tiesa, reikia mokėti atleisti, tačiau kartu reikia mokėti ir neatleisti, o pamokyti. Jei kaltininkas tikrai gailisi ir suvokia savo kaltę, galima duoti jam antrą šansą. bet tai neturi tapti yda. Kitaip tai pakenks abiem pusėmis. Niekšelis skriaus kitus ir save toliau, nesupratęs savo nedorybių, o atlaidusis kęs visą šį skausmą. Ne gailestis, o veiksmai viską tvarko.

    Tiesa, žmogus netobulas, bet tai ir yra jo geriausia savybė. Kompleksai mums padeda tobulėti, nes jie priverčia mus susimąstyti apie reikalingus pokyčius. :}

    Ir niekada ieškojimas savo laimės, bandymas atrasti save nebus nepasiekiamų ambicijų siekimas. Tai ne troškimas užkariauti visą pasaulį ar užmušti mirtį, o paprastas bandymas savyje atrasti harmoniją, kurios visi nusipelnė ir visi ją gali pasiekti, bet, kaip minėjo Inas, kiekvienas jos siekia savaip.

    Na, bet Inai ir Mažasis Pasaulis, abu jus esate įstabios asmenybės. Nerealiai malonu su jumis susitikti :}

  21.   inas 2013-12-17 22:21:44

    Manau, mums visiems čia šį kartą buvo malonu…:)

  22.   saule 2013-12-28 14:29:29

    Labai grazu… :) Ieskok, nepasiduok, ir visada atrasi :) Sekmes tau :)

  23.   inas 2014-01-01 20:15:30

    Dėkoju, saule, pasistengsiu…:)

  24.   Raminta 2014-02-21 21:46:06

    Gražūs darbeliai. Oi, kad tik aš turėčiau tokius gabumus, visada turėjau minčių kažką gražaus nupiešti, nes žinau ką pieščiau… bet sugebėjimų neturiu. baltas pavydas ;)

  25.   inas 2014-02-27 21:42:13

    Dėkui, Raminta.
    Taip įdomu pasidarė: ką gi tu pieštum? :)

Palikti komentarą