BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neįprastos vasaros glamonės…

Aš vis dar laukiu vasaros, laukiu tos kuri galės mane glamonėti tiek, kiek to norėtųsi. Ir norėtųsi tik man, bet ne nekantriems draugams – kolegoms, ar visuomet skubančiam šefui. Gal ir pavyks kokią savaitėlę gauti poilsio, kai baigsis darbai, kuriuos dabar atlieku kitame mieste. Vyriausias šefas tą žadėjo, tačiau tiesioginis viršininkas tik nusijuokė išgirdęs, nes darbų tiek, kad baisu net pagalvot. Ir liūdniausia, kad tie darbai darbus veja vis kituose miestuose. O miestą juk turi prisijaukinti, suprasti, pamilti, na, nebūtinai, tačiau man to reikia. Esu toks žmogus, kad visą dieną pradirbus, būnant triukšme, tarp gausybės vis besikeičiančių žmonių, man norisi ramybės. Dar norisi ne vien tik prisivalgyti, po to gulėti lovoje ir galiausiai gerai išsimiegoti… Ne, gyvenimą suprantu kiek kitaip. Noriu nors vakarus paversti tam tikra kompensacija, nors kažkiek atsakančia į vidinius poreikius. Todėl man reikia kokios ramios vietos, kurią atrandu ne iš karto. Mieste, kuriame šiuo metu dirbu ir gyvenu dabar jau lyg ir turiu suolelius, radau juos, kur galiu pasėdėti po darbo. Nuo vieno mėgaujuosi vaizdu į upę, kavinukes pilnas turistų – užsieniečių. Nuo kito stebiu laivus, kartais bandau užmesti kokį laivo eskizą popieriuje. Kitas suolelis stovi ant ne žemo pylimo, giliuose medžių šešėliuose, kur visuomet vėsu ir pučia vėjas, o jo man labai reikia. Apačioje tarsi didelis tvenkinys su sala, o aplinkui ją šokinėja žuvys, tik gaila, kad ne upėtakiai… Sėdėjau ten prieš kelias dienas, valgiau parduotuvėje keptą vištą ir šėriau dvi senas varnas, kurios ragavo viską, ką pasiūlydavau. Turiu dar vieną pamėgtą vietą, mažą, kompatiškąjį senamiestuką,su spalvingais, įvairiais nedideliais nameliais, siauromis gatvelėmis ir žaviais šaligatvėliais, kuriais eidamas vos išsitenki. Kai vaikštinėju šiomis gatvelėmis, jaučiuosi tarsi dalyvaučiau vokiečių pasakų ekranizacijoje.
Jau gal ir prisijaukinau šiek tiek šias vietas, suolelius, akiai malonius vaizdus, tačiau neužilgo bus vėl kitas miestas ir viskas vėl iš naujo. Žinoma, yra nemažas privalumas: pažinti iš arčiau vis kitą miestą, vietovę, žmones. Staiga, pagalvojau, gal ši vasara taip ir nusprendė mane glamonėti? Gal ji atėjo visai kitokia, nei buvau įpratęs, bet vis gi atėjo?

Patiko (5)

Rodyk draugams



3 komentarai

  1.   Bernadeta 2013-06-17 21:55:24

    Teisybė, miestai turi savo dvasią, savo veidą… Lygiai taip ir aš galvoju… va, tik savojo miesto niekaip neprisijaukinau… O juk kažkada net galvojome apsigyventi Klaipėdoje. Gal ir padarėme klaidą…

  2.   inas 2013-06-23 15:11:17

    Sunku pasakyti ar kada nors sužinosime visą tiesą apie tas tariamas mūsų klaidas. Gal mes tik laikome kažkokius įvykius, sprendimus klaidomis, kažką, kas mūsų manymu nenusisekė ar nenutiko taip, kaip mes įsivaizdavome?

  3.   Mylimoji 2013-06-23 20:30:30

    Kada isvyjsi is Klaipedos, Inai? As tai dviraciu kampais prasinesu vis :) bet tavs nemaciau :( Pakviesk mane kavos :) raganaiciuraganaite@gmail.com

Palikti komentarą